Pastatomas kondicionierius: Išsamus gidas, kaip išsirinkti ir neapsigauti

Vasara – tai metas, kurio daugelis laukiame su nekantrumu. Ilgi vakarai, atostogos, saulės vonios… Tačiau kartu su malonumais ateina ir iššūkiai, o vienas didžiausių – alinančios karščio bangos, kurios vis dažniau aplanko ir Lietuvą. Kai termometro stulpelis negailestingai kyla aukštyn, o namai virsta tikra pirtimi, pradedame ieškoti išsigelbėjimo. Vienas populiariausių ir prieinamiausių sprendimų – pastatomas kondicionierius. Bet ar tikrai žinome, kaip jį teisingai pasirinkti? Šiame išsamiame gide panagrinėsime viską, ką reikia žinoti apie mobiliuosius oro vėsintuvus: nuo jų veikimo principo iki paslėptų trūkumų ir praktinių patarimų, kurie padės priimti teisingą sprendimą ir mėgautis gaiva be jokių kompromisų.

Kas yra pastatomas kondicionierius ir kaip jis veikia?

Pastatomas kondicionierius, dažnai vadinamas mobiliuoju arba kilnojamuoju, yra autonominis įrenginys, skirtas vėsinti orą vienoje patalpoje. Skirtingai nuo stacionarių (split tipo) sistemų, kurioms reikalingas sudėtingas montavimas ir išorinis blokas, pastatomą kondicionierių galima tiesiog pastatyti ant grindų, prijungti prie elektros tinklo ir pro langą ar specialią angą sienoje išvesti karšto oro išmetimo žarną. Būtent dėl šio paprastumo ir mobilumo jis tapo tokiu populiariu pasirinkimu.

Jo veikimo principas iš esmės nesiskiria nuo bet kurio kito kondicionieriaus. Įrenginio viduje yra kompresorius, garintuvas, kondensatorius ir šaltnešis (dažniausiai freonas). Procesas vyksta taip:

1. Ventiliatorius įtraukia šiltą patalpos orą į įrenginio vidų.
2. Oras praeina pro garintuvo gyvatukus, kuriuose cirkuliuoja šaltas, žemo slėgio šaltnešis.
3. Šaltnešis sugeria iš oro šilumą ir drėgmę, paversdamas jį vėsiu ir sausesniu.
4. Atvėsintas oras išpučiamas atgal į patalpą.
5. Tuo tarpu šilumą sugėręs šaltnešis keliauja į kompresorių, kur yra suspaudžiamas ir įkaista.
6. Karštas, aukšto slėgio šaltnešis patenka į kondensatorių, kur atiduoda sukauptą šilumą. Ši šiluma per lanksčią gofruotą žarną yra pašalinama į lauką.
7. Atvėsęs šaltnešis vėl paverčiamas skysčiu ir ciklas kartojasi.

Svarbu suprasti, kad pastatomas kondicionierius „negamina“ šalčio. Jis tiesiog perneša šilumą iš vienos vietos (jūsų kambario) į kitą (lauką). Būtent todėl karšto oro išmetimo žarna yra absoliučiai būtina. Be jos įrenginys veiktų kaip paprastas šildytuvas, nes visa iš oro paimta šiluma liktų patalpoje.

Pastatomų kondicionierių tipai: su viena ar dviem žarnomis?

Rinkoje galima rasti dviejų pagrindinių tipų pastatomus kondicionierius: su viena arba su dviem oro išmetimo žarnomis. Nors iš pirmo žvilgsnio skirtumas atrodo menkas, jis daro didžiulę įtaką įrenginio efektyvumui.

• Vienos žarnos modeliai: Tai labiausiai paplitęs ir pigesnis variantas. Kaip jau supratote, jie turi vieną žarną, per kurią į lauką išpučiamas karštas oras. Tačiau čia slypi esminis trūkumas. Norėdamas išstumti karštą orą, kondicionierius turi jį iš kažkur paimti. Dalis oro paimama iš pačios patalpos. Dėl to kambaryje susidaro neigiamas slėgis, ir pro durų, langų nesandarumus ar net ventiliacijos angas iš lauko ar gretimų patalpų pradedamas siurbti šiltas, nefiltruotas oras. Tai reiškia, kad kondicionierius turi nuolat dirbti papildomai, kad atvėsintų naujai patekusį šiltą orą. Efektyvumas krenta, o elektros sąnaudos auga.
• Dviejų žarnų modeliai: Šie įrenginiai yra gerokai efektyvesni. Jie turi dvi atskiras žarnas. Viena skirta paimti orą iš lauko, reikalingą kondensatoriui aušinti, o kita – išmesti karštą orą atgal į lauką. Taip sukuriamas uždaras ciklas, kuris nedaro įtakos slėgiui patalpoje. Į kambarį nepatenka papildomas šiltas oras, todėl patalpa atvėsinama greičiau ir sunaudojama mažiau elektros energijos. Nors dviejų žarnų modeliai yra brangesni ir šiek tiek sudėtingesni montuoti, ilgalaikėje perspektyvoje jie atsiperka dėl mažesnių eksploatacijos kaštų ir didesnio komforto.

Privalumai ir trūkumai: kada verta rinktis pastatomą kondicionierių?

Prieš priimant sprendimą, svarbu pasverti visus „už“ ir „prieš“. Pastatomas kondicionierius nėra universalus sprendimas ir tinka ne visais atvejais.

Privalumai:

• Mobilumas ir lankstumas: Tai didžiausias koziris. Įrenginį galite lengvai pervežti iš vieno kambario į kitą – dieną vėsinti svetainę, o naktį perkelti į miegamąjį. Tai ypač patogu, jei nuomojatės būstą arba negalite ar nenorite montuoti stacionarios sistemos.
• Nereikia sudėtingo montavimo: Pamirškite sienų gręžimą, išorinio bloko kabinimą ir brangiai kainuojančias montuotojų paslaugas. Viskas, ką reikia padaryti – rasti vietą prie lango, prijungti žarną ir įjungti įrenginį į elektros lizdą.
• Mažesnė pradinė kaina: Palyginti su split tipo sistemomis, pastatomi kondicionieriai (ypač vienos žarnos) yra gerokai pigesni.
• Daugiafunkcionalumas: Dauguma modernių modelių ne tik vėsina orą, bet ir atlieka sausinimo bei paprastos ventiliacijos funkcijas. Tai ypač naudinga drėgnose patalpose ar rudenį.

Trūkumai:

• Mažesnis efektyvumas: Net ir dviejų žarnų modeliai savo efektyvumu nusileidžia split tipo kondicionieriams. Visa triukšminga ir karštį generuojanti įranga (kompresorius) yra patalpos viduje, todėl dalis energijos virsta papildoma šiluma ir garsu.
• Aukštas triukšmo lygis: Tai bene didžiausias ir dažniausiai minimas trūkumas. Kadangi kompresorius yra pačiame įrenginyje, o ne lauke, pastatomi kondicionieriai veikia gana garsiai. Triukšmo lygis svyruoja apie 50-65 dB, kas prilygsta garsiam pokalbiui ar veikiančiam dulkių siurbliui. Jautriems žmonėms tai gali trukdyti miegoti ar susikaupti.
• Užima vietą ant grindų: Nors ir mobilus, įrenginys reikalauja tam tikro ploto. Be to, reikia atsižvelgti į oro išmetimo žarnos ilgį ir vietą, kas gali apriboti kondicionieriaus pastatymo galimybes.
• Būtinas lango sandarinimas: Norint, kad karštas oras iš lauko negrįžtų atgal pro pravirą langą, būtina naudoti specialius langų sandarinimo rinkinius. Nors jie dažnai pridedami komplekte, jų montavimas gali būti nepatogus, o estetinis vaizdas – abejotinas.
• Kondensato problema: Vėsinant orą, iš jo išsiskiria drėgmė (kondensatas), kuri kaupiasi specialioje talpykloje. Ją reikia periodiškai išpilti rankiniu būdu. Kai kurie modernesni modeliai turi automatinio išgarinimo funkciją (kondensatas išgarinamas kartu su karštu oru), tačiau esant labai didelei drėgmei, talpykla vis tiek gali persipildyti.

Kaip išsirinkti tinkamiausią? Svarbiausi kriterijai

Rinkoje gausu įvairiausių modelių, todėl išsirinkti gali būti sudėtinga. Į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?

1. Vėsinimo galia (BTU/h arba kW)

Tai pats svarbiausias parametras, nurodantis, kokio dydžio patalpą įrenginys geba efektyviai atvėsinti. Galia matuojama britų šiluminiais vienetais per valandą (BTU/h) arba kilovatais (kW). 1 kW ≈ 3412 BTU/h. Kuo didesnis skaičius, tuo galingesnis kondicionierius.

Renkantis galią, reikia atsižvelgti į kelis veiksnius:

• Patalpos plotas: Tai pagrindinis orientyras. Vidutiniškai 10 m² plotui atvėsinti reikia apie 1 kW (arba ~3400 BTU/h) galios.
• Patalpos ypatumai: Jei kambarys yra saulėtoje pusėje, turi didelius langus, yra viršutiniame aukšte po neapšiltintu stogu arba jame nuolat būna daug žmonių ir veikiančios elektros įrangos (kompiuterių, televizorių), rinkitės 15-20% galingesnį modelį.
• Lubų aukštis: Standartinė formulė skaičiuojama 2,5 m aukščio luboms. Jei jūsų lubos aukštesnės, galios reikės daugiau.

Apytikslės rekomendacijos:

• Iki 20 m²: 7000-8000 BTU/h (apie 2,0-2,3 kW)
• 20-30 m²: 9000-10000 BTU/h (apie 2,6-2,9 kW)
• 30-40 m²: 12000-14000 BTU/h (apie 3,5-4,1 kW)

Svarbu: Neapsigaukite pirkdami pernelyg galingą kondicionierių mažai patalpai. Jis greitai atvėsins orą ir išsijungs, nespėjęs efektyviai sumažinti drėgmės lygio. Dėl to patalpoje jausitės žvaliai, bet nemaloniai drėgnai. Per silpnas įrenginys, atvirkščiai, dirbs be perstojo, bet norimos temperatūros taip ir nepasieks, tik be reikalo naudos elektrą.

2. Energijos vartojimo efektyvumas (EER)

Šis rodiklis (Energy Efficiency Ratio) parodo, kiek vėsinimo galios (W) įrenginys sukuria sunaudodamas 1 vatą elektros energijos. Kuo EER koeficientas didesnis, tuo kondicionierius ekonomiškesnis. Pagal šį rodiklį įrenginiai žymimi raidėmis nuo A+++ (efektyviausias) iki G (mažiausiai efektyvus). Nors A klasės įrenginiai paprastai yra brangesni, ilgainiui jie atsiperka dėl mažesnių sąskaitų už elektrą.

3. Triukšmo lygis (dB)

Kaip jau minėjome, tai viena jautriausių temų. Gamintojai specifikacijose dažniausiai nurodo minimalų ir maksimalų triukšmo lygį decibelais (dB). Atkreipkite dėmesį, kad 3 dB skirtumas reiškia dvigubai didesnį arba mažesnį garso stiprumą. Jei planuojate kondicionierių naudoti miegamajame ar darbo kambaryje, ieškokite kuo tylesnio modelio (idealiu atveju – iki 50-53 dB maksimaliu režimu). Kai kurie modernūs įrenginiai turi specialų „miego“ arba „tylųjį“ režimą, kuris sumažina ventiliatoriaus greitį ir atitinkamai triukšmą.

4. Oro sausinimo našumas (l/24h)

Šis parametras nurodo, kiek litrų vandens kondicionierius gali surinkti iš oro per parą. Tai ypač aktualu gyvenantiems senos statybos butuose, pusrūsiuose ar tiesiog drėgno klimato sąlygomis. Efektyvus sausinimas ne tik padidina komforto lygį, bet ir padeda išvengti pelėsio.

5. Papildomos funkcijos

Šiuolaikiniai pastatomi kondicionieriai gali pasiūlyti daugybę patogumą didinančių funkcijų:

• Nuotolinio valdymo pultelis: Būtinas atributas patogiam valdymui.
• Laikmatis (Timer): Leidžia užprogramuoti įrenginio įsijungimą ir išsijungimą, pavyzdžiui, kad jis atvėsintų kambarį prieš jums grįžtant iš darbo.
• Wi-Fi valdymas: Galimybė valdyti kondicionierių per išmaniojo telefono programėlę iš bet kurios vietos.
• Automatinis režimas: Įrenginys pats reguliuoja vėsinimo intensyvumą pagal nustatytą temperatūrą.
• Miego režimas: Sumažina triukšmą ir palaipsniui kelia temperatūrą nakties metu, taupydamas energiją ir užtikrindamas komfortišką miegą.
• Filtrai: Dauguma modelių turi standartinius dulkių filtrus. Pažangesni gali turėti papildomus anglies ar HEPA filtrus, kurie valo orą nuo kvapų, alergenų ir smulkių dalelių.

Praktiniai patarimai: kaip naudoti efektyviai ir prailginti tarnavimo laiką?

Net ir geriausias kondicionierius neveiks efektyviai, jei bus naudojamas netinkamai. Štai keletas patarimų, kurie padės maksimaliai išnaudoti jo galimybes:

1. Kruopščiai užsandarinkite langą. Naudokite komplekte esantį sandarinimo rinkinį arba specialias medžiagas. Kuo mažiau šilto oro pateks į vidų, tuo efektyviau veiks įrenginys.
2. Uždenkite langus dieną. Užuolaidos, žaliuzės ar specialios nuo saulės apsaugančios plėvelės gali sumažinti į patalpą patenkančios šilumos kiekį net 30-40%.
3. Nestatykite kondicionieriaus šalia šilumos šaltinių. Televizoriai, kompiuteriai ir net kaitrinės lemputės skleidžia šilumą, kuri apsunkina kondicionieriaus darbą.
4. Uždarykite duris į kitas patalpas. Vėsinkite tik tą erdvę, kurioje esate.
5. Reguliariai valykite filtrus. Užsikimšę filtrai apsunkina oro srautą, mažina efektyvumą ir didina elektros sąnaudas. Filtrus reikėtų valyti bent kas dvi savaites, o esant dideliam dulkėtumui – ir dažniau.
6. Nenustatykite pernelyg žemos temperatūros. Optimalus skirtumas tarp lauko ir vidaus temperatūros yra 5-7 laipsniai. Didesnis skirtumas ne tik eikvoja energiją, bet ir gali pakenkti sveikatai.
7. Pasirūpinkite tinkama ventiliacija. Nors kondicionierius vėsina, jis neatnaujina oro. Periodiškai pravėdinkite patalpas anksti ryte arba vėlai vakare, kai lauke vėsiau.

Apibendrinimas: ar pastatomas kondicionierius – jūsų sprendimas?

Pastatomas kondicionierius yra puikus kompromisinis sprendimas tiems, kas ieško mobilumo, paprasto įdiegimo ir nenori investuoti į brangias stacionarias sistemas. Jis idealiai tinka nuomojamame būste, nedideliuose butuose, sodo nameliuose ar tais atvejais, kai vėsinimo reikia tik kelioms karščiausioms savaitėms per metus.

Tačiau prieš perkant būtina įvertinti ir jo trūkumus – didesnį triukšmą, mažesnį efektyvumą ir poreikį rūpintis karšto oro išmetimu bei kondensato šalinimu. Jei jūsų prioritetas yra tylus veikimas, maksimalus efektyvumas ir estetika, vertėtų apsvarstyti split tipo kondicionieriaus įrengimą.

Galiausiai, sėkmingas pasirinkimas priklauso nuo kruopštaus namų darbų atlikimo. Teisingai įvertinkite savo poreikius, patalpos dydį, atkreipkite dėmesį į technines charakteristikas, tokias kaip galia, energijos klasė ir triukšmo lygis. Apsvarstykite, ar verta investuoti į efektyvesnį dviejų žarnų modelį. Tik taip galėsite būti tikri, kad jūsų investicija atsipirks malonia gaiva karštomis vasaros dienomis ir netemdys džiaugsmo didelėmis sąskaitomis už elektrą.