Elektros instaliacijos kraujotaka: Kaip teisingai pasirinkti kabelius, kad namai tarnautų dešimtmečius

Statant ar remontuojant būstą, dažniausiai akys krypsta į apdailos detales: kokios spalvos bus sienos, ar plytelės derės prie grindų, kokį šviestuvą pakabinti svetainėje. Tačiau tikrasis namų saugumas ir ilgaamžiškumas slypi ten, kur akių žvilgsnis retai užklysta – giliai po tinku, gipso kartonu ar grindimis. Elektros laidai yra jūsų namų kraujotaka. Jei ji užsikemša, trūksta ar yra netinkamai suprojektuota, pasekmės gali būti ne tik brangios, bet ir katastrofiškos.

Nors iš pirmo žvilgsnio visi kabeliai atrodo panašūs – tiesiog varinė gysla su izoliacija – realybė yra kur kas sudėtingesnė. Netinkamai parinktas laido skerspjūvis, nekokybiška izoliacija ar neteisingas montavimo būdas gali tapti gaisro priežastimi arba priversti jus ardyti ką tik suremontuotas sienas. Šiame straipsnyje mes ne tik išnagrinėsime techninius niuansus, bet ir pateiksime praktinių patarimų, kurie padės sutaupyti pinigų ir nervų ilgalaikėje perspektyvoje.

Varis prieš aliuminį: Amžina kova baigta?

Jei gyvenate senos statybos daugiabutyje, tikėtina, kad jūsų sienose vis dar slepiasi aliumininiai laidai. Sovietmečiu tai buvo standartas dėl vienos paprastos priežasties – kainos. Aliuminis yra pigesnis už varį, tačiau elektros instaliacijoje jis turi keletą esminių trūkumų, kurie šiuolaikiniuose namuose yra tiesiog nepriimtini.

Pirmiausia, aliuminis yra trapus. Lankstant laidą montavimo metu ar keičiant rozetę, jis gali lengvai nulūžti. Antra, ir dar svarbiau, aliuminis pasižymi savybe „tekėti“ – laikui bėgant, veikiant srovės apkrovai ir temperatūrų svyravimams, jis deformuojasi po varžtais kontaktuose. Tai sukelia kontakto silpnėjimą, kaitimą ir, galiausiai, kibirkščiavimą ar net gaisrą.

Šiuolaikinėje namų instaliacijoje variniai kabeliai yra neginčijamas karalius. Varis yra elastingesnis, geriau praleidžia elektrą (turi mažesnę savitąją varžą), yra atsparesnis korozijai ir mechaniniam poveikiui. Nors aliuminio kabeliai vis dar naudojami galinguose įvadiniuose kabeliuose (pavyzdžiui, atvedant elektrą nuo stulpo iki namo skydinės dėl didelių skerspjūvių ir kainos skirtumo), vidaus instaliacijoje aliuminis yra praeitis. Jei renovuojate būstą ir radote senus aliuminius laidus – jų keitimas turėtų būti prioritetas numeris vienas.

Kabelių žymėjimo abėcėlė: Ką reiškia raidės ant izoliacijos?

Nuėję į statybinių prekių parduotuvę, pamatysite daugybę raidžių kombinacijų: VVG, NYM, CYKY. Tai nėra atsitiktiniai simboliai – kiekviena raidė nusako kabelio savybes, izoliacijos tipą ir tinkamumą tam tikroms sąlygoms. Suprasti šiuos kodus būtina, kad nenusipirktumėte laido, skirto klojimu po žeme, ir nepanaudotumėte jo pirtyje.

VVG ir jo modifikacijos

Lietuvoje ir Rytų Europoje itin populiarus žymėjimas. Tai jėgos kabeliai su varinėmis gyslomis.

• VVG: Standartinis kabelis su PVC izoliacija ir PVC apvalkalu. Tinka vidaus ir lauko darbams (jei apsaugotas nuo tiesioginių UV spindulių), bet yra gana kietas.
• VVG-P: Plokščias kabelis. Jį itin patogu montuoti po tinku, nes jis užima mažiau vietos gilyje nei apvalus kabelis.
• VVGng: Raidės „ng“ reiškia „nedegus“ (rus. ne goriučij). Tai nereiškia, kad jis visai nedega ugnyje, bet jis nepalaiko degimo. Jei ugnies šaltinis pašalinamas, kabelis užgęsta pats.
• VVGng-LS: „LS“ reiškia „Low Smoke“. Gaisro atveju šis kabelis išskiria mažai dūmų ir dujų, todėl yra rekomenduojamas gyvenamosiose patalpose, kur svarbu žmonių evakuacija.

CYKY ir NYM – Vakarietiški standartai

Vis dažniau elektrikai renkasi vakarietiškus analogus, kurie dažnai pasižymi geresnėmis eksploatacinėmis savybėmis.

• NYM (arba YDYp): Tai vokiško standarto kabelis. Jis turi papildomą tarpinį sluoksnį (dažniausiai gumos mišinio) tarp gyslų izoliacijos ir išorinio apvalkalo. Tai daro kabelį atsparesnį drėgmei ir mechaniniams pažeidimams, be to, jį lengviau pjaustyti ir lupti. Tačiau NYM kabeliai netinka klojimui tiesiogiai į betoną be gofros ar lauke tiesioginiuose saulės spinduliuose.
• CYKY: Čekiškas/Slovakiškas standartas, labai panašus į NYM, bet dažnai atsparesnis UV spinduliams (priklausomai nuo gamintojo specifikacijų).

Skerspjūvis – ne vieta taupymui

Viena didžiausių klaidų, kurią daro savamoksliai meistrai – netinkamas laido skerspjūvio parinkimas. Čia galioja fizikos dėsniai, kurių neapgausite. Kuo plonesnis laidas, tuo didesnė jo varža. Kai juo teka didelė srovė, laidas kaista. Perkaitęs laidas lydo izoliaciją, o tai veda prie trumpojo jungimo.

Buitinėje instaliacijoje galioja „auksinės taisyklės“, kurių patartina laikytis (kalbame apie varinius laidus):

• Apšvietimas: Standartas – 1,5 mm². Nors šiuolaikinės LED lemputės vartoja labai mažai elektros ir teoriškai užtektų plonesnio laido, mechaninis stiprumas ir standartizacija diktuoja 1,5 mm². Paprastai tokios grandinės apsaugomos 10A (amperų) automatiniu jungikliu.
• Rozetės (kištukiniai lizdai): Standartas – 2,5 mm². Tai leidžia saugiai naudoti buitinius prietaisus, kurių galingumas siekia iki ~3,5 kW. Tokios grandinės apsaugomos 16A automatu.
• Galingi prietaisai (kaitlentės, orkaitės, šilumos siurbliai): Čia standartų nėra – reikia skaičiuoti. Elektrinei viryklei dažnai prireikia 4 mm² ar net 6 mm² kabelio, priklausomai nuo to, ar įvadas vienfazis, ar trifazis.

Svarbu atsiminti: automatinis jungiklis skydelyje skirtas apsaugoti laidą, o ne prietaisą. Jei sumontuosite 1,5 mm² laidą rozetei ir įdėsite 20A saugiklį, tikėdamiesi pajungti galingą šildytuvą – laidas pradės lydytis sienoje dar prieš tai, kai saugiklis „iššaus“.

Laidų spalvos: Tai ne dizaino elementas

Elektriko darbe tvarka yra gyvybiškai svarbi. Spalvinis laidų žymėjimas yra griežtai reglamentuotas ne be reikalo. Tai universali kalba, kurią supranta bet kuris meistras, atėjęs remontuoti jūsų namų po penkerių metų. Maišyti spalvas – griežtas tabu.

• Ruda (kartais Juoda arba Pilka trifazėje sistemoje): Fazė (L). Tai laidas, kuriuo „ateina“ srovė. Jis yra pavojingiausias.
• Mėlyna: Nulis (N). Darbinis nulinis laidas.
• Geltona/Žalia: Įžeminimas (PE). Tai gyvybės draudimas. Šiuo laidu srovė neteka normaliomis sąlygomis, tačiau įvykus prietaiso gedimui (pvz., skalbimo mašinos korpusui gavus įtampą), srovė nuteka į žemę, o nuotėkio relė akimirksniu atjungia grandinę.

Niekada nenaudokite geltonos/žalios spalvos laido fazei ar nuliui, net jei „pritrūko laido“ ir norite tiesiog pažymėti galus izoliacija. Tai yra grubus saugumo taisyklių pažeidimas, galintis kainuoti kažkam gyvybę.

Montavimo būdai: Gofra, loveliai ar tiesiai į tinką?

Kaip tiesti laidus – dar vienas dažnas klausimas. Yra keletas populiarių būdų, kurių kiekvienas turi savo pliusų ir minusų.

Klojimas tiesiai po tinku

Tai klasikinis būdas mūrinėse sienose. Kabeliai (dažniausiai plokšti VVG-P arba YDYp) tvirtinami prie sienos ir užtinkuojami.
Privalumai: Geresnis laido aušinimas (tinkas sugeria šilumą), sutaupoma vietos (nereikia gilių griovelių), pigiau.
Trūkumai: Negalima pakeisti laido neišardžius sienos.

Klojimas gofruotuose vamzdžiuose (šarvuose)

Dažniausiai naudojama grindyse po betonu arba gipso kartono pertvarose.
Privalumai: Papildoma mechaninė apsauga. Teoriškai, jei gofra pakliota taisyklingai (be staigių kampų), laidą galima pakeisti jo neiškasant (nors praktikoje tai dažnai būna sunku). Gofra būtina medinėse konstrukcijose dėl gaisrinės saugos.
Trūkumai: Reikia gilesnių griovelių, brangiau, sudėtingesnis montavimas.

Zonos ir geometrija

Viena svarbiausių taisyklių tiesiant laidus – laikytis stačių kampų. Laidai turi eiti tik vertikaliai arba horizontaliai. Jokių įstrižainių „trumpinant kelią“! Kodėl? Įsivaizduokite, kad po metų norėsite pakabinti paveikslą. Jei žinote, kad rozetė yra apačioje, o laidai eina stačiai į viršų, jūs ten negręšite. Bet jei meistras laidą nutiesė įstrižai per visą sieną, jūsų grąžtas turi didelę tikimybę tapti fejerverku.

Rekomenduojama palikti apie 15-20 cm atstumą nuo lubų, durų staktų ir kampų. Tai sukuria saugias zonas, kuriose vėliau galima drąsiau vykdyti remonto darbus.

Sujungimai – silpniausia grandis

Net geriausias kabelis nepadės, jei sujungimai dėžutėse bus atlikti nekokybiškai. Senoji mokykla pripažino tik „suktukus“ (susuktus laidus), apvyniotus izoliacija. Nors gerai padarytas suktukas yra patikimas, jis reikalauja didelio meistriškumo ir laiko. Be to, sukti varį su aliuminiu griežtai draudžiama dėl elektrocheminės korozijos.

Šiuolaikinis standartas – spyruokliniai gnybtai (pvz., WAGO). Jie užtikrina pastovų kontaktinį spaudimą, kuris nemažėja net laidui kaistant ir vėstant. Tai ypač aktualu, kai sujungiama daug laidų vienoje dėžutėje. Spyruokliniai gnybtai leidžia greitai, saugiai ir tvarkingai sujungti laidus, o prireikus – lengvai atjungti matavimams ar klaidų taisymui. Svarbu tik parinkti tinkamą gnybtą pagal laido tipą (monolitinis ar daugiagyslis) ir skerspjūvį.

Lauko instaliacija ir ypatingos sąlygos

Jei planuojate apšvietimą terasoje ar elektros atvedimą į pirtį, vidaus kabeliai tam netiks. Lauko sąlygomis kabelius veikia drėgmė, šaltis ir ultravioletiniai (UV) spinduliai. Standartinis baltas PVC kabelis saulėje po kelerių metų sutrūkinės, izoliacija subyrės, ir vanduo pateks į vidų.

Laukui būtina naudoti specializuotus kabelius juodu apvalkalu, atspariu UV spinduliams, arba tiesti juos specialiuose apsauginiuose vamzdžiuose. Kasant kabelį į žemę, būtina naudoti šarvuotus kabelius arba tiesti juos techniniuose vamzdžiuose, būtinai paklojant įspėjamąją juostą („Dėmesio kabelis“) apie 20-30 cm virš paties kabelio. Tai apsaugos nuo netyčinio perkirtimo ateityje kasant duobę.

Ateities namai: Silpnosios srovės ir išmanumas

Kalbant apie elektros laidus, negalima pamiršti ir silpnųjų srovių – interneto (UTP/FTP), televizijos (Coax), signalizacijos laidų. Šiuolaikiniame name tai ne mažiau svarbu nei jėgos kabeliai.

Pagrindinė taisyklė – atskirti jėgos ir silpnųjų srovių kelius. Jei interneto kabelį tiesite glaudžiai greta elektros laido ilgą atstumą, galite susidurti su elektromagnetiniais trukdžiais, kurie lėtins ryšį ar kels trikdžius. Rekomenduojama išlaikyti bent 10-20 cm atstumą arba naudoti ekranuotus kabelius.

Taip pat, galvojant apie išmanius namus, verta pagalvoti apie papildomą gyslą jungikliuose. Standartiniam jungikliui dažniausiai užtenka nutraukti fazę, todėl į jungiklio dėžutę nulis (N) dažnai neatvedamas. Tačiau daugelis išmaniųjų relių (smart switch), montuojamų į dėžutes, reikalauja nulinio laido maitinimui. Atvesdami pilną kabelį (su nuliu) į kiekvieną jungiklio dėžutę, jūs atveriate sau galimybes ateityje be vargo įsidiegti išmaniojo namo sprendimus.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos, kainuojančios brangiai

Apibendrinant, verta paminėti klaidas, kurios kartojasi nuolat ir kurių lengva išvengti:

1. Perpildytos instaliacinės dėžutės: Bandymas sugrūsti 5 sujungimus į mažą dėžutę sukelia laidų lūžimo riziką ir apsunkina aušinimą. Naudokite gilesnes dėžutes, ypač po jungikliais.
2. Įžeminimo ignoravimas: Senose sodybose dažnai taupoma įžeminimo laido sąskaita apšvietimo grandinėse. Tačiau metaliniai šviestuvai be įžeminimo yra potencialiai mirtini prietaisai.
3. Kabelio tiesimas „kur patogiau“: Grindjuostėse, durų staktose, per vidurį sienos. Tai taupo laiką dabar, bet garantuoja problemas vėliau.
4. Dokumentacijos nebuvimas: Prieš užtinkuojant laidus, būtinai nufotografuokite visas sienas su pridėta matavimo juosta. Šios nuotraukos bus aukso vertės, kai po trejų metų norėsite pakabinti lentyną.

Elektros instaliacija – tai investicija į saugumą. Čia negalima vadovautis principu „ir taip bus gerai“. Laidai klojami dešimtmečiams, todėl kokybiškas kabelis, teisingai parinktas skerspjūvis ir profesionalus montavimas yra tai, kas užtikrina ramią kasdienybę. Rinkitės sertifikuotus gaminius, venkite pigių kiniškų klastočių, kuriose vario kiekis yra mažesnis nei deklaruojama, ir, jei abejojate savo jėgomis, visada kreipkitės į kvalifikuotą elektriką. Jūsų namai jums už tai padėkos.

Pasirinkus tinkamus elektros laidus, svarbu nepamiršti ir kitų elektros instaliacijos komponentų. Nuo teisingo automatinių jungiklių parinkimo iki kokybiškų rozečių – viskas sudaro bendrą sistemą. Tačiau viskas prasideda nuo laido – to nematomo herojaus, nešančio energiją į kiekvieną jūsų namų kampelį.