Finansinės apskaitos įstatymo projektas: Esminiai pokyčiai ir jų reikšmė Lietuvos verslui

Finansinė apskaita – tai ne tik sausų skaičių rinkinys ar privaloma našta verslui. Tai verslo kalba, leidžianti suprasti įmonės finansinę sveikatą, priimti pagrįstus sprendimus ir užtikrinti skaidrumą tiek valstybės institucijoms, tiek investuotojams ar kitiems suinteresuotiems asmenims. Todėl nenuostabu, kad finansinės apskaitos reglamentavimas periodiškai peržiūrimas, o nauji įstatymų projektai kelia nemažai diskusijų ir klausimų. Kiekvienas finansinės apskaitos įstatymo projektas, net jei iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip techninių taisyklių rinkinys, gali turėti didelės įtakos kasdieniam įmonių darbui, jų konkurencingumui ir net visos šalies ekonominei aplinkai. Šiame straipsnyje gilinamės į tai, kas slypi už finansinės apskaitos įstatymų projektų, kokios jėgos skatina pokyčius ir kaip verslui pasiruošti naujovėms, ypatingą dėmesį skiriant Lietuvos kontekstui ir naujausioms tendencijoms.

Kodėl keičiami finansinės apskaitos įstatymai? Varomosios jėgos ir poreikiai

Finansinės apskaitos įstatymai nėra statiški dokumentai, iškalti akmenyje. Jie nuolat kinta, reaguodami į dinamišką verslo aplinką, technologijų pažangą ir tarptautinius standartus. Poreikį rengti naują finansinės apskaitos įstatymo projektą arba iš esmės keisti esamą dažniausiai lemia keletas esminių veiksnių:

• Europos Sąjungos direktyvos ir tarptautiniai apskaitos standartai (TAS/TFAS): Lietuva, būdama ES narė, privalo harmonizuoti savo nacionalinę teisę su ES direktyvomis. Apskaitos sritis – ne išimtis. Naujos direktyvos ar jų pakeitimai dažnai tampa impulsu peržiūrėti ir atnaujinti nacionalinius įstatymus, siekiant užtikrinti vienodus apskaitos principus visoje Bendrijoje ir palengvinti tarpvalstybinę prekybą bei investicijas. Taip pat svarbus ir Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) vaidmuo, ypač didesnėms, listinguojamoms įmonėms.
• Technologijų plėtra ir skaitmenizacija: Popierinės sąskaitos faktūros ir rankinis duomenų suvedimas pamažu tampa praeitimi. Šiuolaikinės technologijos, tokios kaip elektroninės sąskaitos faktūros (e. sąskaitos), standartizuota apskaitos duomenų rinkmena (SAF-T), debesų kompiuterija ir dirbtinis intelektas, keičia apskaitos procesus iš esmės. Įstatymų projektais siekiama ne tik įteisinti šias naujoves, bet ir nustatyti aiškius reikalavimus jų naudojimui, duomenų saugumui bei kontrolei.
• Verslo poreikiai ir praktika: Laikui bėgant, atsiranda naujų verslo modelių, sudėtingesnių finansinių instrumentų ar operacijų, kurių ankstesni įstatymai galėjo tinkamai neapibrėžti. Verslo asociacijos ir patys ūkio subjektai dažnai teikia pasiūlymus dėl įstatymų tobulinimo, siekdami didesnio aiškumo, lankstumo ar administracinės naštos sumažinimo.

• Skaidrumo ir kovos su šešėline ekonomika didinimas: Tiksli ir patikima finansinė apskaita yra vienas iš pagrindinių įrankių kovojant su mokesčių vengimu ir kitais finansiniais pažeidimais. Todėl įstatymų projektais gali būti siekiama griežtinti tam tikrus reikalavimus, įdiegti efektyvesnius kontrolės mechanizmus ar pagerinti duomenų prieinamumą mokesčių administratoriui.
• Įstatymų spragų ir neaiškumų šalinimas: Kartais galiojančiuose įstatymuose pastebimos spragos, dviprasmybės ar pasenusios nuostatos, kurios trukdo efektyviam jų taikymui. Nauji projektai suteikia galimybę ištaisyti šiuos trūkumus ir sukurti aiškesnę teisinę bazę.

Finansinės apskaitos įstatymo projekto rengimo ypatumai: Nuo idėjos iki įstatymo

Kelias nuo poreikio keisti įstatymą iki jo galutinio priėmimo ir įsigaliojimo yra ilgas ir sudėtingas. Finansinės apskaitos įstatymo projekto rengimas apima keletą svarbių etapų:

1. Inicijavimas ir poreikio analizė: Pirmiausia identifikuojamas poreikis keisti įstatymą, atliekama esamos situacijos analizė, įvertinamos galimos problemos ir jų sprendimo būdai. Iniciatyva gali kilti iš Vyriausybės, ministerijų (dažniausiai Finansų ministerijos), Seimo narių ar net interesų grupių.
2. Darbo grupės sudarymas ir projekto rengimas: Dažnai sudaroma darbo grupė, į kurią įtraukiami įvairių institucijų (pvz., Finansų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos), mokslo įstaigų, verslo asociacijų ir profesionalių buhalterių bei auditorių organizacijų atstovai. Ši grupė rengia pirminį įstatymo projekto variantą, formuluoja konkrečias nuostatas.
3. Derinimas ir viešosios konsultacijos: Parengtas projektas teikiamas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei. Vyksta viešosios konsultacijos, kurių metu visi norintys gali teikti pastabas ir pasiūlymus. Tai svarbus etapas, leidžiantis įvertinti projekto poveikį ir surinkti grįžtamąjį ryšį.
4. Poveikio vertinimas: Atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas – analizuojama, kokį poveikį naujos nuostatos turės verslui (ypač smulkiam ir vidutiniam), valstybės finansams, administracinei naštai ir kitoms sritims.
5. Teikimas Vyriausybei ir Seimui: Suderintas ir patobulintas projektas teikiamas Vyriausybei, kuri, jam pritarusi, teikia Seimui. Seime projektas svarstomas komitetuose, rengiami klausymai, teikiami papildomi pasiūlymai.
6. Priėmimas ir paskelbimas: Po svarstymų ir balsavimų Seime įstatymo projektas priimamas. Jį pasirašo Respublikos Prezidentas (arba grąžina Seimui pakartotinai svarstyti) ir jis oficialiai paskelbiamas Teisės aktų registre. Įstatyme nurodoma jo įsigaliojimo data.

Šis procesas gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų, priklausomai nuo projekto sudėtingumo, politinės valios ir suinteresuotų šalių aktyvumo.

Pagrindinės sritys, kurias dažniausiai apima finansinės apskaitos įstatymų projektai

Nors kiekvienas finansinės apskaitos įstatymo projektas yra unikalus, yra keletas kertinių sričių, kurioms paprastai skiriamas didžiausias dėmesys:

Apskaitos principų ir standartų pokyčiai

Projektais gali būti tikslinami arba keičiami pagrindiniai apskaitos principai (pvz., kaupimo, tęstinumo, atsargumo), siekiant didesnio aiškumo ar suderinamumo su tarptautine praktika. Taip pat gali būti sprendžiama dėl nacionalinių apskaitos standartų (Verslo apskaitos standartų – VAS) taikymo srities, jų atnaujinimo ar perėjimo prie Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų tam tikroms įmonių grupėms.

Reikalavimai finansinėms ataskaitoms

Dažnai peržiūrimi reikalavimai finansinių ataskaitų rinkinio sudėčiai (balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, aiškinamasis raštas), jų formai, detalumui ir pateikimo terminams. Gali būti nustatomi skirtingi reikalavimai priklausomai nuo įmonės dydžio (pvz., supaprastintos ataskaitos labai mažoms įmonėms).

Skaitmenizacija ir technologijų įtaka

Tai viena aktualiausių krypčių šiuolaikiniuose apskaitos įstatymų projektuose. Čia paliečiami klausimai, susiję su:

• Elektroniniais apskaitos dokumentais: Jų pripažinimas, reikalavimai formai, turiniui, saugojimui.
• Elektroninėmis sąskaitomis faktūromis (e. sąskaitomis): Jų naudojimo privalomumas tam tikruose sektoriuose (pvz., B2G – verslas valdžiai, vėliau galbūt ir B2B – verslas verslui), standartizuoti formatai.
• Standartizuota apskaitos duomenų rinkmena (SAF-T, Lietuvoje – i.SAF posistemis): Reikalavimas įmonėms tam tikrais atvejais teikti apskaitos duomenis standartizuotu formatu mokesčių administratoriui. Tai palengvina mokesčių kontrolę ir auditą.
• Apskaitos programine įranga: Galimi reikalavimai apskaitos programinei įrangai, jos sertifikavimui ar funkcionalumui, ypač kalbant apie duomenų saugumą ir integralumą.

Poveikis smulkiam ir vidutiniam verslui (SVV)

Rengiant įstatymų projektus, ypatingas dėmesys skiriamas poveikiui smulkiam ir vidutiniam verslui. Dažnai ieškoma būdų, kaip sumažinti administracinę naštą SVV subjektams, pavyzdžiui, leidžiant tvarkyti supaprastintą apskaitą, teikti mažesnės apimties finansines ataskaitas ar taikyti tam tikras išimtis. Kita vertus, nauji reikalavimai, ypač susiję su skaitmenizacija, SVV gali tapti ir iššūkiu, reikalaujančiu papildomų investicijų ir kompetencijų.

Audito reikalavimų aspektai

Įstatymų projektai gali keisti kriterijus, kada įmonėms privaloma atlikti finansinių ataskaitų auditą (pvz., pagal pajamas, turto vertę, darbuotojų skaičių). Taip pat gali būti tikslinami reikalavimai auditoriams ir audito įmonėms, audito kokybės užtikrinimui.

Atsakomybė ir kontrolė

Nustatoma arba tikslinama atsakomybė už finansinės apskaitos organizavimą, teisingą jos tvarkymą, savalaikį finansinių ataskaitų pateikimą ir kitus pažeidimus. Paprastai atsakomybė tenka įmonės vadovui, tačiau gali būti numatyta ir vyriausiojo buhalterio (finansininko) ar apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė. Taip pat apibrėžiamos kontrolės institucijų (pvz., VMI, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos) teisės ir pareigos.

Naujausios Lietuvos patirtys: Ko galime pasimokyti iš neseniai priimtų pokyčių?

Lietuvoje reikšmingi pokyčiai finansinės apskaitos srityje įvyko 2022-2023 metais, kai įsigaliojo naujas Finansinės apskaitos įstatymas (FAĮ), pakeitęs ilgus metus galiojusį Buhalterinės apskaitos įstatymą (BAĮ). Nors šis įstatymas jau nebėra „projektas”, jo rengimo ir įgyvendinimo procesas puikiai iliustruoja, kokias naujoves ir iššūkius atneša tokio masto teisiniai pakeitimai.

Pagrindinės naujojo FAĮ įneštos kryptys, kurios anksčiau buvo aptariamos kaip „projekto” dalys:

• Didesnis dėmesys apskaitos dokumentų skaitmenizavimui: Aiškiau apibrėžti reikalavimai elektroniniams apskaitos dokumentams, jų pasirašymui ir saugojimui.
• Apskaitos tvarkytojo kvalifikacijos ir atsakomybės klausimai: Nors tiesioginių privalomų kvalifikacinių reikalavimų vyriausiajam buhalteriui neįvesta, daugiau dėmesio skirta atsakomybės pasiskirstymui tarp įmonės vadovo ir apskaitą tvarkančio asmens ar įmonės. Taip pat įtvirtinti tam tikri reikalavimai apskaitos paslaugas teikiančioms įmonėms.
• Duomenų teikimas valstybės institucijoms: Toliau plėtojama i.SAF sistema, įtvirtinant pareigą teikti duomenis apie sąskaitas faktūras, važtaraščius ir kitus dokumentus.
• Apskaitos politikos svarbos pabrėžimas: Įmonės įpareigotos turėti pasitvirtinusios apskaitos politiką, kuri turi būti individualizuota ir atitikti įmonės veiklos specifiką.

Šie pokyčiai parodė, kad net ir gerai parengtas įstatymo projektas jo įgyvendinimo pradžioje gali sukelti neaiškumų, pareikalauti papildomų išaiškinimų iš atsakingų institucijų ir laiko verslui prisitaikyti. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tokie atnaujinimai skatina verslo skaidrumą, efektyvumą ir modernizaciją.

Galimi iššūkiai ir naudos įgyvendinant naujoves

Kiekvienas naujas finansinės apskaitos įstatymo projektas, tapęs įstatymu, atneša ne tik potencialias naudas, bet ir tam tikrus iššūkius:

Galimos naudos:

• Didesnis skaidrumas: Aiškūs ir šiuolaikiški apskaitos reikalavimai didina įmonių veiklos skaidrumą, o tai naudinga investuotojams, kreditoriams ir pačiai valstybei.
• Geresnis palyginamumas: Harmonizuoti apskaitos standartai leidžia lengviau palyginti skirtingų įmonių (taip pat ir tarptautiniu mastu) finansinius rezultatus.
• Efektyvesnė mokesčių kontrolė: Skaitmeniniai sprendimai, tokie kaip SAF-T, palengvina mokesčių administravimą ir padeda kovoti su mokesčių vengimu.
• Sumažėjusi administracinė našta (ilgalaikėje perspektyvoje): Nors pradžioje gali prireikti investicijų į naujas sistemas ar procesų pertvarkymą, ilgainiui skaitmenizacija ir automatizacija gali sumažinti rankinio darbo ir popierizmo.
• Pagerėjusi verslo vadyba: Tikslesnė ir laiku pateikiama finansinė informacija padeda įmonių vadovams priimti geresnius sprendimus.

Galimi iššūkiai:

• Prisitaikymo kaštai: Naujų sistemų diegimas, darbuotojų mokymas, procesų pertvarkymas reikalauja finansinių ir laiko sąnaudų, ypač mažoms įmonėms.
• Kompetencijų trūkumas: Ypač skaitmenizacijos srityje, gali trūkti specialistų, gebančių dirbti su naujomis technologijomis ir suprasti pasikeitusius reikalavimus.
• Teisinio reguliavimo neaiškumai: Kartais naujos nuostatos gali būti interpretuojamos nevienareikšmiškai, kol susiformuoja aiški taikymo praktika ir atsiranda oficialūs išaiškinimai.
• Duomenų saugumo ir privatumo klausimai: Didėjant skaitmeninių duomenų kiekiui, kyla didesnė duomenų saugumo pažeidimų rizika, todėl būtina užtikrinti tinkamas apsaugos priemones.
• Pasipriešinimas pokyčiams: Kai kurie verslo subjektai ar apskaitos specialistai gali būti linkę priešintis naujovėms dėl įpratimo prie senos tvarkos ar baimės dėl padidėjusios kontrolės.

Kaip verslui pasiruošti būsimiems pokyčiams apskaitos srityje?

Atsiradus informacijai apie rengiamą naują finansinės apskaitos įstatymo projektą ar esminius galiojančio įstatymo pakeitimus, verslui svarbu nelikti nuošalyje ir pradėti ruoštis iš anksto. Štai keletas patarimų:

• Sekite informaciją: Domėkitės Finansų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos skelbiama informacija, verslo naujienų portalais, profesinių asociacijų pranešimais.
• Dalyvaukite diskusijose ir konsultacijose: Jei yra galimybė, teikite pastabas ir pasiūlymus dėl rengiamų projektų per verslo asociacijas ar viešąsias konsultacijas. Jūsų praktinė patirtis gali būti vertinga tobulinant teisės aktus.
• Įvertinkite poveikį savo įmonei: Analizuokite, kaip konkretūs siūlomi pakeitimai paveiks jūsų įmonės apskaitos procesus, finansines ataskaitas, naudojamą programinę įrangą, darbuotojų funkcijas.
• Konsultuokitės su specialistais: Jei kyla neaiškumų, kreipkitės į auditorius, mokesčių konsultantus ar apskaitos profesionalus, kurie gali padėti suprasti naujų reikalavimų esmę ir praktinius taikymo aspektus.
• Planuokite investicijas ir mokymus: Jei numatomi pokyčiai reikalauja naujos programinės įrangos, sistemų atnaujinimo ar darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, pradėkite planuoti reikiamas investicijas ir mokymus iš anksto.
• Peržiūrėkite ir atnaujinkite vidaus tvarkas: Pasikeitus įstatymams, gali tekti atnaujinti įmonės apskaitos politiką, pareiginius nuostatus ir kitus vidaus dokumentus.

Ateities perspektyvos: Ar laukia nauji finansinės apskaitos įstatymų projektai?

Apskaitos sritis yra nuolatiniame judėjime. Net ir priėmus naują, išsamų finansinės apskaitos įstatymą, tikėtina, kad ateityje atsiras poreikis jį tobulinti ar papildyti. Pagrindinės kryptys, kurios gali lemti naujus projektus ar pataisas ateityje, yra šios:

• Tolesnė skaitmenizacija: Tikėtinas dar platesnis e. sąskaitų naudojimas (galbūt privalomas B2B sektoriuje), realaus laiko atskaitomybės (real-time reporting) elementų diegimas, didesnis dirbtinio intelekto ir duomenų analitikos panaudojimas apskaitoje ir audite.
• Darnumo atskaitomybė: Europos Sąjungoje vis daugiau dėmesio skiriama įmonių socialinei atsakomybei ir darnumo (ESG – aplinkosauga, socialiniai aspektai, valdysena) atskaitomybei. Tikėtina, kad reikalavimai šioje srityje ateityje bus plečiami ir integruojami į finansinės atskaitomybės sistemą.
• Kova su agresyviu mokesčių planavimu ir pinigų plovimu: Gali atsirasti naujų reikalavimų, skirtų didinti skaidrumą ir užkirsti kelią neteisėtoms finansinėms operacijoms.
• Tarptautinių standartų pokyčiai: Nuolatiniai Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) atnaujinimai taip pat gali daryti įtaką nacionaliniams teisės aktams.

Todėl verslui svarbu ne tik prisitaikyti prie jau įsigaliojusių pokyčių, bet ir stebėti tendencijas, būti pasirengusiam nuolat mokytis ir diegti naujoves.

Pabaigos žodis: Nuolatinė kaita ir prisitaikymo svarba

Finansinės apskaitos įstatymo projektas – tai ne tik biurokratinis dokumentas, bet ir gairės, formuojančios verslo aplinką. Nors pokyčiai dažnai kelia iššūkių, jie taip pat atveria naujas galimybes didinti efektyvumą, skaidrumą ir konkurencingumą. Supratimas, kodėl šie pokyčiai vyksta, kokias sritis jie apima ir kaip jiems pasiruošti, yra būtinas kiekvienam atsakingam verslininkui ir apskaitos specialistui. Nuolatinė kaita yra neišvengiama šiuolaikinio pasaulio dalis, o gebėjimas laiku prisitaikyti ir netgi išnaudoti pokyčius savo naudai tampa vienu svarbiausių sėkmingos veiklos veiksnių.